Apie nuovokos praradimą

Politikoje kartais būna taip, kad tu kalbi su žmogumi (politiku) ir niekaip nesusišneki. Atrodo, kalbi lietuvių kalba, jis taip pat, bet tu sakai, o tavęs nesupranta… Ir tu nesupranti, ką sako jis, – žmogų pažįsti seniai ir turėjai su juo reikalų, bet šiandien jo kalbos nesupranti. Stebiesi, svarstai, kas atsitiko, kad staiga nustojai suprasti… Pasirodo, politika – labai pavojingas reiškinys, nes staiga tu gali imti ir nieko nebesuprasti…

Kas yra politikas? Politiko amatas – labai jau panašus į ūkininko amatą: pavasarį sėti, bet iki to sėklą reikia gerai išlaikyti… Paskui išnešti, į dirvą pasodinti, bet iki to jau daigeliai turi būti sudygę… Dar reikia šaknies galūnėlę nugnybti, bet ne per daug, kad šaknynas išsiskleistų ir augalas gautų daugiau medžiagų… Paskui apkaupti, patręšti, parinkti kaimynystę… Jei lapelis pagelto, kažkas negerai, gal maisto trūksta arba drėgmės…

Tačiau šiandienos politikai į daržą dažnai atsineša vieną įrankį – dalgį. Ir vos pradėjusius vešėti augalus pjauna, dažnai apsisuka ir ne savo darže, susirenka svetimą derlių. Matyt, arši politinė konkurencija, pyktis, neišsakyta tiesa, emocijos uždaro intuicijos, blaivaus mąstymo, Dievo apvaizdos kanalus. Žmogus patenka į žemesnį – susitarimų – lygmenį. Susitarimų ne dėl pažangos, o kad paprasčiausiai galėtų išlikti – išlikti ir pjauti svetimą derlių, nes savo neužaugino, nes savo išdraskė vos sudygusį arba apskritai tingėjo sėti…

Taigi jis nei sėja, nei tręšia, nei kaupia. Štai, žiūrėk, politikas pozuoja su sportininkais, prakaito lašo neišliejęs. Štai, žiūrėk, jau jis tarp meno kolektyvų, nors jam tai visiškai svetima. Teikia apdovanojimą mokslo pirmūnams, niekuo prie to neprisidėjęs. Dėkoja, sveikina ir pats mielai prisiima netikrą garbę už svetimą triūsą. Gal žmogelis prarado nuovoką?

Išbandymas valdžia – ne kiekvieno pečiams. Tam tikras charakterio kietumas, tvirtumas yra reikalingas, bet kitoks: tvirtai globoti, apginti, o ne užpulti, užimti… Įžvelgti talentą, pastūmėti, o ne pačiam prašytis būti suprastam ir pastūmėtam… Mylėti artimą ir pačiam būti mylimam – čia esmė. Viską juk augina Dievas, Visata, žmonių bendruomenė, o pats esi reikalingas tik kaip ūkininkas tai šaknelei nugnybti…

Algirdas Kliauza

Politinė reklama, kuri bus apmokėta iš VRK „Vieninga Plungė“ rinkimų sąskaitos.