Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Bagužio spaudos konferencija

Laba diena,

Šis mano kreipimasis susijęs su tuo, kad praėjusią savaitę Audrius Šapalas buvo paskirtas Savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ direktoriumi. Tai padaryta tuomet, kai aš buvau komandiruotėje ir atostogose. Ant įsakymo, kuriuo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Audrius Šapalas skiriamas įmonės vadovu – ne mano, o mano pavaduotojo, Audriaus Šapalo bendrapartiečio Česlovo Kerpausko parašas.

Dėl Audriaus Šapalo ir jo paskyrimo į pareigas turiu savo nuomonę, kurią šiuo pranešimu ir noriu išsakyti.

Noriu priminti, kad gruodžio 4-ąją įvyko konkursas „Plungės būsto“ direktoriaus pareigoms užimti. Tiesa, jį Savivaldybės administracijai teko skelbti du kartus. Mat pirmąkart nesulaukta nė vieno pretendento. Antrąkart dalyvavo trys, vienas iš jų – Audrius Šapalas. Vertinome pretendentų išsilavinimą, gebėjimą vadovauti kolektyvui ir bendrauti su žmonėmis. Reikia pripažinti, kad iš trijų pretendentų geriausiai pasirodė Audrius Šapalas.

Tačiau, kad skirčiau jį direktoriumi , svarbios ne tik dalykinės asmens savybės, bet ir jo reputacija. O ją Audrius Šapalas susigadino praėjusiųjų metų rugpjūtį, kai, būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo žmoną ir dėl to prieš jį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgdamas į šį faktą, neskubėjau konkurso laimėtojo skirti į pareigas. Laukiau, ką apie šio asmens reputaciją pasakys Plungės rajono savivaldybės tarybos etikos komisija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Gruodžio 12 dieną Etikos komisija pripažino, kad Audrius Šapalas nusižengė Valstybės politikų elgesio kodeksui – nesilaikė pavyzdingumo pricipo, reikalaujančio, kad politikas deramai elgtųsi visuomenėje, laikytųsi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų. Taigi Etikos komisijos sprendimas buvo, bet dar laukiau atsakymo iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Ir aiškiai žinojau – jei ir ši pažymės, kad Audrius Šapalas nusižengė Valstybės politikų elgesio kodeksui, direktoriumi jo neskirsiu.

Pažyma iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauta praėjusią savaitę. Kadangi ir joje pažymėtas faktas, kad Audrius Šapalas nusižengė minėtajam kodeksui, aš nebūčiau jo tvirtinęs į pareigas. Kodėl? Todėl, kad mano moralinės nuostatos neleidžia toleruoti smurto. Juolab kai ranka keliama prieš moterį. Pats daugelį metų siekiau, kad būtų priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, buvau aktyvus Vyriausybės sudarytos darbo grupės šiam įstatymui kurti narys. Prieš septynerius metus šis įstatymas buvo priimtas ir, manau, kiekvienam piliečiui jo būtina laikytis, ypač tiems, kurie savo elgesiu rodo pavyzdį visai visuomenei.

Audrius Šapalas šį įstatymą pažeidė. Mano nuomone, toks jo elgesys – ne vien jo ir jo šeimos reikalas, o jau visuomeninę reikšmę turinti nusikalstama veika. Ar moralu įmonės, kurios dauguma darbuotojų – moterys, vadovu tvirtinti smurtautoją? Ar moralu asmeniui, kurį visuomenė laiko smurtautoju, skirti į pareigas, kurių pagrindas – nuolatinis bendravimas su gyventojais? Manau, ne. Juolab kad tokios pat nuomonės buvo ir Šiaulių bankas, kuris po smurto protrūkio atleido Audrių Šapalą iš skyriaus vadovo pareigų. Išeitų, kad bankui jo reputacija buvo svarbi, o mums, Savivaldybei, – ne.

Taigi mano įsitikinimu, Audrius Šapalas netinka šioms pareigoms. Tačiau mano pavaduotojui Česlovui Kerpauskui , matyt, atrodo kitaip. Ar tai reiškia, kad Liberalų sąjūdžio atstovai liberalūs bei tolerantiški ir moraliniu aspektu smerktinam elgesiui? Išeitų, kad taip. Po šio atvejo tik dar kartą įsitikinau, kad liberalams bene svarbiausia viena – pasirūpinti savais: kad jie turėtų postus, laimėtų konkursus ir uždirbtų.

Česlovas Kerpauskas, nors, manau, žinojo mano nuostatas dėl Audriaus Šapalo skyrimo, gavęs pažymą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, pasielgė priešingai nei būčiau daręs aš. Jis skyrė minėtąjį asmenį į įmonės vadovo pareigas. Ir tai padarė man už akių, pasinaudodamas tuo, kad nesu darbe, o jam palikti visi įgaliojimai. Ar po tokio atveju galiu juo pasitikėti? Turbūt ne – įsitikinau, kad su pavaduotoju į žvalgybą eiti negalėčiau, tai būtų pernelyg rizikinga.

Tad, kreipdamasis į visuomenę, kartu kreipiuosi ir į Tarybos narius. Kadangi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė yra politinio pasitikėjimo pareigybė, o Česlovas Kerpauskas mano pasitikėjimą prarado, Tarybos narius kviečiu įvertint tokį mano pavaduotojo elgesį.

Grįžtant prie Audriaus Šapalo, reikėtų pabrėžti ir tai, kad ji po didžiulį rezonansą sukėlusio įvykio kuriam laikui dingo iš viešumos, sakyčiau, nėrė į krūmus, o paskui lyg niekur nieko vėl pasirodė. Ar visuomenė ir rinkėjai išgirdo jo viešą prisipažinimą, apgailestavimą ir atsiprašymą dėl tokio elgesio? Ne. Šito jis nepadarė. Ir tai vėlgi daug pasako apie asmenį.

Taigi įsakymas pasirašytas. Aš jo nenaikinsiu – tegul šis paskyrimas gula ant Liberalų sąjūdžio sąžinės. Jei liberalams moralė nieko nereiškia, tegul įmonei vadovauja visuomenėje smurtu pagarsėjęs asmuo. O Audrių Šapalą kviečiu pagalvoti apie tai, kaip dera elgtis politikui. O jei jau pasielgei, kaip nedera, kad galbūt derėtų tai viešai pripažinti ir atsiprašyti.

Gintaras Bagužis

Politinė reklama bus apmokėta iš VRK ‚Vieninga Plungė“ rinkimų sąskaitos.