Privalome daryti proveržį…

Nuo pat Nepriklausomybės pradžios Lietuvoje viena po kitos vykdytos

švietimo reformos. Nuolat buvo teigiama, kad vienas svarbiausių jų tikslų –

ugdymo(si) kokybės gerinimas. Šiandien galime konstatuoti, kad nei milžiniškos

lėšos, investuotos į švietimo sistemą, nei tuo labiau mokyklų tinklo pertvarka nedavė

jokio akivaizdaus kokybės rezultatų gerėjimo. Neturėtume ugdymo kokybę vertinti

vien pagal tai, kiek mokinių, pradėjusių mokytis pagal tam tikrą bendrojo ugdymo

pakopą, ją baigė, koks procentas mokinių, pasirinkusių laikyti tam tikro dalyko

valstybinį egzaminą, jį išlaikė. Reikėtų kalbėti ir apie tai, kokiais įvertinimais baigė,

išlaikė egzaminus, kokie mūsų mokinių rezultatai nacionaliniuose ir tarptautiniuose

mokinių mokymosi pasiekimų tyrimuose. Deja, rezultatai sistemingai prastėja. Save

raminame, kad nesame pasaulyje paskutiniai…

Tokia situacija Lietuvoje, tokia ir Plungės rajono savivaldybėje.

Džiaugiamės, kai pasiekiame Lietuvos vidurkį, nes neretai ir jo nepasiekiame.

Negalime pasigirti aukštus įvertinimus gavusiųjų skaičiumi.

1 pavyzdys.

2018 m. mokinių, gavusių valstybinių egzaminų įvertinimą 86–100 balų, skaičius procentais

https://egzaminai.lt/655/

Ir visų kitų valstybinių egzaminų aukščiausių įvertinimų tokia pati situacija.

2 pavyzdys.

Respublikinėse olimpiadose laimėtos prizinės vietos

https://www.lmnsc.lt/laimetojai/

Jau seniai turėjome susirūpinti tuo, kad ugdymas orientuotas į vidutinius, daugumai

mokinių pasiekiamus rezultatus, o aukštus mokymosi rezultatus pasiekiančių mokinių

dalis yra maža.

Argi neturime gabių vaikų? Turime. Tik reikia tinkamai organizuoti darbą

su gabiais vaikais. Nelengva tai daryti, nes gabių vaikų atpažinimas ir ugdymas yra

sudėtingas procesas, reikalaujantis mokytojų pasiruošimo ir profesionalumo,

mokyklų ir Savivaldybės sprendimų. Mokyklose ir dabar individualizuojamas ir diferencijuojamas darbas, vedamos konsultacijos ne tik mokymosi spragų turintiems mokiniams, bet ir gabiems,

besiruošiantiems olimpiadoms, konkursams.

Tačiau vertėtų pagalvoti ir apie kitas galimybes:

1. Edukacinių programų įgyvendinimą mokyklose. Šios programos leistų

nedidelėse grupėse (iki 10 vaikų) pagilinti žinias mokiniams, pradedant

pradinukais ir baigiant gimnazistais.

2. Vasaros stovyklų organizavimą mokyklose arba visoje savivaldybėje. Tą jau

bandė daryti kai kurios savivaldybės mokyklos, pavyzdžiui, vienoje miesto

mokykloje mokytojai organizavo stovyklą matematikams „5M“.

3. Skatinimą ir finansinį rėmimą gabiausių mokinių, besimokančių Nacionalinėje

moksleivių akademijoje. Joje mokymas vyksta nuotoliniu būdu, sesijomis.

Akademija organizuoja ir įprastines paskaitas bei užsiėmimus įvairiose

Lietuvos vietose, kviesdama geriausiai per internetines sesijas ir nuotolinį

mokymą pasirodžiusius mokinius. Organizuojamos ir vasaros stovyklos

kurortiniuose miestuose.

4. Tarpdisciplininio gabių vaikų ugdymo programos parengimą ir įgyvendinimą

savivaldybėje. Pagal šią programą gabūs vaikai ne tik galėtų plėtoti savo

prigimtinius gebėjimus, akiratį, tobulinti įgūdžius, bet ir iš arčiau susipažintų

su aukštosiomis mokyklomis, jų vykdoma moksline veikla. Tai nėra naujas

dalykas Lietuvoje, nes yra savivaldybių, jau keletą metų tokią programą

įgyvendinančių. Būtų galimybė iš jų pasimokyti. Programai vykdyti reikia:

– Savivaldybės finansavimo;

– verslo žmonių paramos;

– gabių vaikų atrinkimo pagal jų amžių atitinkančius testus (testų

pasirinkimas didelis – beveik 20 variantų);

– ugdymo programos, apimančios asmenybinį ugdymą, matematikos ir

gamtos mokslus, socialinius ir humanitarinius mokslus, menus, parengimo;

– geriausių savivaldybės mokytojų pritraukimo;

– iš Plungės kilusių dėstytojų, mokslininkų, studentų įtraukimo ir t. t.

– realaus bendradarbiavimo su universitetais: jų dėstytojų skaitomų paskaitų,

mokinių užsiėmimų universitetų laboratorijose;

– tinkamos ugdymo aplinkos sukūrimo savivaldybės mokyklose, t. y.

šiuolaikinių gamtos ir kitų mokslų kabinetų, robotikos klasės įrengimo ir t.t.

Pateikiau tik keletą galimų variantų, kaip ugdyti gabius vaikus. Žinau, kad pedagogai

gali pasiūlyti dar daugiau. Reikia bendruomenei kalbėtis ir apsispręsti.

„Geros mokyklos“ koncepcija mus įpareigoja siekti kiekvieno vaiko

asmeninės ūgties, t. y. mokinio asmenybinės brandos, individualias galimybes

atitinkančių mokymosi pasiekimų ir nuolatinės mokymosi pažangos. Todėl visiems

vaikams – labiau gabiems ar mažiau – turime sudaryti galimybes augti.

Autorės: Vida Bondauskienė, Romutė Daračienė, Irma Gruinienė, Renata Gudienė, Jūratė Kubilienė

Politinė reklama bus apmokėta iš VRK „Vieninga Plungė“ rinkimų sąskaitos