Visuomeninio rinkimų komiteto „Vieninga Plungė” atstovas ir kandidatas į Plungės rajono savivaldybės tarybą Liudas SKIERUS neslepia, kad į politiką atėjo vedamas svajonės. Kokia ji? „Noriu matyti patenkintus ir laimingus žmones, gražų Plungės miestą, gerus kelius, gražiai tvarkomas gyvenvietes, prižiūrėtas sodybas“, – sako jis ir priduria, kad tą pasiekti nėra taip jau sunku, kaip atrodo. Pirmiausia reikia tinkamai pasirinkti, ką deleguoti į valdžią, o tada nebijoti reikalauti išrinktosios valdžios atsakomybės. Apie tai, ką jau nuveikė dirbdamas Savivaldybės taryboje ir kokie neišvengiami sprendimai turi būti priimti ateity, pokalbis su pačiu L. Skierumi.

– Ketverius metus buvote Plungės rajono savivaldybės tarybos narys. Kodėl nusprendėte dar kartą kandidatuoti į Tarybą?

– Plungėje gyvenu daugiau nei 60 metų ir turiu svajonę matyti ją visai kitokią, nei yra dabar. Jau laikas mūsų miestui tapti panašiu į Europos senbuvius miestelius. Tokį vaizdą mes matome kitose šalyse, kurios nepatyrė okupacijos. Palyginimui galime imti Daniją, kur jau keturis dešimtmečius nebėra nė vieno kilometro žvyrkelio. O mes vis dar džiaugiamės kažkokį gabaliuką asfalto išlieję.

Kad šita svajonė išsipildytų, reikalingos priemonės. Viena tokių yra bendruomenės ir savivaldos sukaupti pinigai – ar tai rinkliavų pavidalu, ar gauti iš Vyriausybės per įvairias programas. Bet būtina viena sąlyga – tos lėšos turi būti maksimaliai teisingai naudojamos. Ne taip, kaip vienas ar keli supranta, bet kaip visi pasitarę nusprendžia.

Jau daug metų praėjo po nepriklausomybės atgavimo ir susiklostė negera praktika, jog savivaldoj dalyvauja ir tie, kurie teikia paslaugas tai pačiai Savivaldybei. Tokia tvarka arba, tiksliau sakant, netvarka tęsiasi jau du dešimtmečius. Iš pradžių žmonės nesuprato, ką reikia daryti, buvo pasimetę. O kai perprato tuos dėsnius, mūsų savivalda pateko į verslo, kuris gviešiasi Savivaldybės pinigų, rankas. Mano svajonė yra, kad šitas pasibaigtų. Žmonės turi visas galimybes užkirsti tam kelią. Pirmiausia, tinkamai pasirinkdami, ką deleguoti į valdžią.

– Jūsų manymu, ką pirmiausia būtina keisti ar tobulinti rajono valdyme?

– Pirmiausia reikėtų pradėti nuo švietimo ir kultūros. Savo vaikus, pradedant nuo pačių mažiausiųjų, turime ugdyti visai kitaip. Ugdymo programos sudaromos valstybės lygmeniu, bet mes turime žiūrėti, kas priklauso nuo mūsų. Kokioj aplinkoj mūsų vaikai ugdomi? Kaip sutvarkytos švietimo įstaigos, jų prieigos, ką vaikai mato pakeliui į mokyklas ir darželius? Visa tai formuoja žmogų.

Kitas labai svarbus aspektas – sąlygų verslui gerinimas. Neužtenka verslui remti skirti 30 000 eurų per metus, kas iš esmės yra beveik nieko. Paramą verslui aš suprantu kaip galimybių įsigyti ar išsinuomoti laisvą sklypą arba patalpas suteikimą, valdžios paramą padedant tame sklype įsirengti visas būtinas komunikacijas (turi būti sutvarkytos gatvės, šaligatviai, apšvietimas, vandentiekis ir t. t.). Nemažiau svarbu sudaryti lygias galimybes visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, dalyvauti statybos, remonto ir kitų paslaugų konkursuose.

– Per Savivaldybės tarybos posėdį gana aštriai pasisakėte dėl sprendimo bendruomeninio gyvenimo namus, skirtus beglobiams vaikams, statyti miesto pakraštyje, Rasytės gatvėje. Jei ne jūs, tikriausiai niekas nebūtų net ir susimąstęs, kad tie vaikai išties verti geresnės gyvenamosios vietos.

– Gerai, kad šių metų Savivaldybės biudžete numatyta lėšų bendruomeninio gyvenimo namams, į kuriuos būtų perkelta dalis vaikų iš naikinamų Vaikų globos namų, projektuoti. Bet tam parinktas sklypas – miesto pakraštyje, šalia žvyro karjero, kur net autobusai nekursuoja. Nesvarbu, kad ten gyvens tik 8 vaikai. Jie jau buvo išvaryti iš šeimos, o dabar dar norime išvaryti ir iš bendruomenės?!

Pavyko pasiekti, kad prie šio klausimo dar būtų grįžtama ir svarstoma. Yra tų variantų, tik reikia turėti noro rasti geriausią. Galų gale, jei nėra tinkamos valstybinės žemės, galime kalbėti apie privataus sklypo įsigijimą. Juk tai svarbu ne tik tiems 8-iems vaikams. Vienus, užaugusius ir pradėjusius savarankišką gyvenimą, keis kiti – mažesni. Tad būtina susėsti ir žiūrėti, ką galime dėl jų padaryti.

– Esate Plungiškių draugijos prezidentas ir gana aktyviai dalyvaujate Plungės kultūriniame gyvenime, prisidedate prie tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio organizavimo. Apskritai kultūra yra viena iš tų sričių, kuriomis mūsų kraštas giriasi ir didžiuojasi. O gal savo potencialą galėtume išnaudoti dar labiau?

– Išties, mūsų kultūrinis gyvenimas yra gana aukšto lygio. Ir ne atsitiktinai. Tos tradicijos pradėtos puoselėti Oginskių dar XIX a. pabaigoje. Mykolo Oginskio amžininkų vaikai ir anūkai 6-ajame dešimtmetyje pradėjo lankyti Plungės meno mokyklą. Dėl to dabar ji yra viena iš geriausių Lietuvoje. Tą tradiciją reikia labai saugoti ir tęsti.

Galime pasigirti gražiu parku ir Oginskių rūmais, šiek tiek žinome apie pačius Oginskius. O ar išmanome senesnę mūsų krašto istoriją? Dabar į ją atsigręžiame tik tam tikromis progomis. Švęsdami Miesto šventę visada paminim, kiek metų yra Plungei. Bet kažkodėl nekalbama apie tai, kad dar gerokai iki atsirandant Plungės miestui, iki Švedų karo, buvo Gondinga – didžiausia ir stipriausia gyvenvietė Žemaitijoje.

Ar bent vienas euras tam mūsų paveldui atgaivinti buvo skirtas? Liko keturios apžėlusios kalvos ir du paveikslai bažnyčioj. Ir viskas – tarsi to mūsų istorijos tarpsnio nė nebuvo. O juk jį būtų galima pasitelkti ugdant jaunąją kartą, skatinant jos pasididžiavimą savo šaknimis.

Dar turime ir Platelius su gražia gamta ir įspūdinga dvaro istorija. Turime Šateikius, Pakutuvėnus. Tokiais istoriniais objektais mes galėtume būti garsūs, jei ne tas valdiškas požiūris.

– Jūsų bei jūsų bendražygio Roberto Endriko balsas labiausiai girdimas per Tarybos posėdžius, kai tenka pakovoti su tuo valdišku požiūriu. Esate pasiekę svarbių pergalių, nors neretai tas valdančiosios daugumos buldozeris būna neįveikiamas.

– Tarybos posėdžių įrašai viešai prieinami. Kiekvienas gali susirasti juos internete ir savo akimis įsitikinti, kad visada, kai būdavo sprendžiami stambių objektų ir didelių projektų finansavimo klausimai, tie pasiūlymai būdavo pateikiami dabartinio mero. O jei bandydavome pasakyti, kad tai, kas siūloma, yra neteisinga, gal reikėtų problemą spręsti kitu būdu, ginti mero pozicijos stodavo būrys jo bendražygių.

Gaila, bet dabartiniai valdantieji neretai pamiršta, kad jų priedermė yra būti bendruomenės pusėje, nes ji pasitikėjo jais ir išrinko į Tarybą. Iš priimamų sprendimų didžiausią naudą turi gauti būtent bendruomenė, o ne pavienės įmonės. Bet atsisėsdami į kitą stalo pusę jie tą bendruomenę išduoda.

Ilgai buvo bandoma įtikinti imtis stambaus Plungės miesto ir kaimų gatvių apšvietimo projekto. Šis labai brangus ir daugeliui metų didele finansine našta turėjęs tapti sumanymas į priekį buvo stumiamas taip pat dabartinio mero. Sprendžiant „Plungės šilumos tinklų“ klausimus meras taip pat visada būdavo ne bendruomenės, bet kitoje – verslo – pusėje.

Prieš kelerius metus mano iniciatyva buvo sudaryta komisija kaimų katilinių veiklai įvertinti. Maniau, kad iniciatorius turi būti šios komisijos pirmininku, bet mero pasiūlymu jai vadovauti buvo paskirtas liberalas Tomas Raudys. Turbūt nereikia nė sakyti, kad iki šios dienos komisija taip ir nepateikė savo veiklos ataskaitos. Nes tos veiklos greičiausiai nė nebuvo. Juk kam gilintis, nagrinėti, jei nieko neketinama keisti? Gerai taip, kaip yra.

Ar kas yra girdėjęs merą kritikuojant „Plungės šilumos tinklų“, „Plungės vandenų“ ar Telšių regiono atliekų tvarkymo centro veiklą? Žmones piktina šių įmonių siunčiamos didžiulės sąskaitos, tačiau dabartiniai valdantieji nesiėmė jokių veiksmų, kad kažkas keistųsi. Priešingai – matome tik pastangas išlaikyti dabartinę situaciją.

Nei miesto dydžiu, nei šilumai gaminti naudojamo kuro rūšimi nuo Plungės niekuo nesiskiria Šilutė. Tačiau pastarosios gyventojai už šildymą šį mėnesį moka 5,08 cento už kilovatvalandę, o plungiškiai – 7,12 cento, ir tai yra 40 proc. brangiau. Akmenėj šiluma dabar kainuoja 5,54 cento, Radviliškyje – 5,56 cento, Šilalėj – 5,69, Mažeikiuose – 5,74. Visuose šiuose miestuose šilumos ūkį valdo savivaldybės. O antai Telšiai, kur šilumą, kaip ir Plungėje, gamina privati bendrovė, už šilumą moka net centu daugiau nei mes.

Gyventojams galiu pasakyti: paimkite paskutinę sąskaitą už šildymą, nubraukite trečdalį joje parašytos sumos ir žinosite, koks šiandien turėtų būti tikrasis mokestis. Ir kiek sutaupytų mūsų įstaigos, mokyklos ir darželiai, jei neturėtų permokėti. Negana to, „Plungės šilumos tinklai“ dabar yra ant nemokumo ribos. Štai kaip valdžia elgiasi su bendruomenės turtu bei pinigais…

– „Vieninga Plungė“ aktyviai viešino negeroves ne tik Plungės šilumos ūkyje, bet ir Telšių regiono atliekų tvarkymo centre (TRATC). Ar tas viešumas davė kokių rezultatų?

– Neseniai pradėtas TRATC-o veiklos auditas. Jo išvadas išvysime dar tik už pusmečio, tačiau pokyčių jau yra. Per Telšių regiono plėtros tarybos posėdį, klausydamasis TRATC-o direktoriaus ataskaitos, išgirdau vieną džiuginančią detalę – kad nuo praėjusių metų gruodžio visos degiosios atliekos vežamos nebe į sąvartyną, kas yra neleistina, bet deginti į Klaipėdą.

Taip, deginti nėra pigu, bet kai aplinkosaugininkai paprašys išvalyti šiukšlyną ir susimokėti baudas už gamtai padarytą žalą, kainuos dar brangiau. O juk per pastaruosius dvejus metus sąvartyne palaidota 25 tūkst. tonų tokių atliekų.

Minėtieji pokyčiai, mano galva, jau yra nemaža pergalė. Ir ją pasiekėme viešindami bei garsiai kalbėdami apie ydingus verslo ir savivaldos ryšius. Visus raginu gerai pagalvoti, už ką balsuoti: ar tęsti tai, kas buvo iki šiol, ar žiūrėti į skaidriai valdomos savivaldybės ateitį. Tad kviečiu balsuoti už visuomeninį rinkimų komitetą „Vieninga Plungė“ (sąrašo numeris 20) ir jo iškeltą kandidatę mero rinkimuose Vidą Bondauskienę. Pažadu – tikrai nenusivilsite!

Politinė reklama bus apmokėta iš VRK „Vieninga Plungė“ rinkimų sąskaitos.